Į lauką klijuojamos tik šalčiui atsparios, t.y. glazūruotos ir neglazūruotos akmens masės arba klinkerinės plytelės. Pagrindinė charakteristika, kuri lemia plytelės atsparumą šalčiui yra vandens įmirkis. Kuo jis mažesnis, tuo mažiau porėta plytelė ir tuo mažiau įgers vandens, kuris šaldamas plėsis ir gali suskaldyti plytelę. Pvz. akmens masės plytelių vandens įmirkis yra <0,5% (kai tuo tarpu keraminių >10%). Taip pat labai svarbu pasirinkti šalčiui atsparius klijus, bei siūlių glaistą (elastinį). Lauko sąlygomis plytelės klojamos su tarpeliais 3-5 mm.
Pirkėjas reikiamų plytelių kiekį turetų pasiskaičiuoti su atsarga. Daugelis gamintojų klientams pataria pirkti apie 10% plytelių daugiau, negu reikia pagal patalpos plotą. Klijuojant plyteles paprastai patiriama apie 5% nuostolių, jei plyteles klijuosite įstrižai – apie 7 %. Likusi atsarga pravers smulkiems remonto darbams ateityje.
Užsakomų plytelių atspalvis gali skirtis nuo parduotuvėje eksponuojamų pavyzdžių ar kataloguose bei internete pateiktų produkto nuotraukų. Atspalvis (gamintojų vadinamas „tonu“) – tai konkrečios gaminamų plytelių partijos spalvinis niuansas. Dėl gamybos technologijos ypatumų vienos gaminamos serijos plytelės spalvos tonu gali skirtis nuo nominalios spalvos ar kitos partijos plytelių, būti šviesesnės arba tamsesnės. Tokie plytelių atspalvio svyravimai būdingi visoms plytelėms ir ypatingai dekorams, kurie gali būti pagaminti pagal skirtingas nei plytelių gamybos technologijas. Parduotuvėje eksponuojami pavyzdžiai ir gamyklos sandėliuose esančios prekės bus iš skirtingų gamybos partijų, todėl atspalvis gali nesutapti. Informacijos apie toną nėra gamintojo kataloguose. Spalva nurodoma tik ant pakuočių, todėl rekomenduojame ją išsaugoti. Kataloguose, kainų etiketėse, sąskaitose ir pasiūlymų blankuose yra nurodyti vardiniai gaminio dydžiai, kurie gali nesutapti su realiu gaminio matmeniu – visada egzistuoja matmenų nuokrypiai ir paklaidos, kurios yra leistinos pagal darniojo Europos standarto EN14411 reikalavimus. (Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos standartus galite rasti Lietuvos standartizacijos departamento interneto tinklapyje www.lsd.lt) Jei gamintojo kataloge nepažymėta, kad vienos kolekcijos plytelės ir dekorai yra vieno kalibro, tai jų dydžiai tarpusavyje gali truputį skirtis. Tai sudėtingo plytelių gamybos proceso rezultatas – aukštoje temperatūroje plytelių masė plečiasi nevienodai, todėl plytelių dydis (kalibras) tiksliai nustatomas tik baigus gamybos procesą. Taip pat svarbu žinoti, kad yra leistini ir to paties kalibro plytelių ±0,5% dydžio svyravimai (pagal darniojo Europos standarto EN14411 reikalavimus). Jeigu vienoje patalpoje bus klojamos skirtingų spalvų (rūšių, dydžių, tipų) plytelės, rekomenduojame apie tai informuoti Pardavėją prieš užsakant prekes. Maišant keletą spalvų ir/ar norint, kad siūlės tarp plytelių būtų minimalios rekomenduojame rinktis rektifikuotas ir turinčias to pačio (suderinamo) kalibro plytelių kolekcijas. Gavus plyteles visuomet patartina gerai jas apžiūrėti prieš pradedant klojimo darbus. Pretenzijos po atliktų darbų atgal nepriimamos.
* Rektifikuotas plyteles gamintojai rekomenduoja kloti su ne mažesne nei 1,5-2 mm, o kitas plyteles su ne mažesne nei 3-4 mm siūle. Klasikinės ar klinkerio plytelės gali būti dedamos su dar didesnėmis siūlėmis. Tinkamiausius siūlės pločius, kurie kompensuos matmenų nuokrypius bei plytelių temperatūrinį judėjimą, klijų sluoksnio storius turi parinkti meistras, prieš klijuodamas visas toje patalpoje esančias plyteles. T.p. svarbu, kad parinktas plytelių siūlių užpildas tiktų parinktam siūlės pločiui ir šildomoms grindų sistemoms (jeigu grindys bus šildomos).
*Daugelis gamintojų apipjauna plyteles jau po jų degimo proceso. Šios plytelės yra vadinamos rektifikuotomis (kataloguose žymimos RT).
Renkantis grindines plyteles svarbu atkreipti dėmėsį ne tik į plytelių dizainą, bet ir įvertinti jų technines charakteristikas – atsparumą šalčiui, cheminio atsparumo ir slidumo, atsparumo dėmėms bei glazūruotų plytelių atsparumo dilimui charakteristikas. Kuo didesnė atsparumo klasė, tuo mažesnė glazūros nusidėvėjimo rizika. Glazūruotų grindinių plytelių atsparumas dilimui nustatomas pagal EN ISO 10545-7 standartą. Pagal šią klasifikaciją plytelės skirstomos į penkias grupes (PEI 1 – PEI 5):
0 klasė – šios klasės glazūruotų plytelių grindims naudoti nerekomenduojama. Tinkamos tik sienoms.
Klasė (PEI 1) – grindų plytelės, skirtos vidinėms patalpoms (kur negalima patekti tiesiogiai iš lauko), kuriose mažai vaikščiojama; patalpose, kuriose avima avalyne minkštais padais ar vaikštoma basomis, pvz. voniose, miegamuosiuose.
Klasė (PEI 2) – grindų plytelės, skirtos vidinėms patalpoms, kuriose vidutiniškai dažnai vaikščiojama; patalpose, kur vaikščiojama avint avalynę minkštais padais arba įprastą avalynę, pvz. voniose, gyvenamosiose patalpose (išskyrus įėjimo holus, virtuvę ar kitas dažnai naudojamas patalpas).
Klasė (PEI 3) – grindų plytelės, skirtos patalpoms, kuriose vaikščiojama avint įprastinę avalynę, o braižančio purvo kiekis mažas, pvz. prieškambariuose, gyvenamųjų namų virtuvėse, viešbučių voniose ir pan.
Klasė (PEI 4) – glazūruotos grindų plytelės, skirtos patalpoms, kuriose nuolat vaikščiojama avint normalius batus ir yra tam tikras braižančio purvo kiekis, pvz. įėjimo zonose, komercinėse virtuvėse, biuruose, viešbučiuose ir pan.
Klasė (PEI 5) – glazūruotos keraminės grindų plytelės, skirtos patalpoms, kuriose intensyviai nepertraukiamai vaikščiojama ir yra tam tikras braižančio purvo kiekis, pvz. viešosiose patalpose (prekybos centruose, viešbučių foje ir pan.).
Reiktų pridurti, kad PEI gali būti nurodomas tik toms grindinėms plytelėms, kurios yra glazūruotos. Pvz. techninės akmens masės plytelės neturės glazūros ant paviršiaus ir PEI nebus nurodytas (čia naudojama kita charakteristika – atsparumas giliam dilimui). Taip pat egzistuoja daug tarpinių plytelių paviršiaus variantų (PEI irgi nebus naudojamas) – kai plytelė yra glazūruota tik dalinai, t.y. tokiais atvejais kai plytelės paviršius dengtas bespalve glazūra arba glazūra tik paryškinamas raštas/piešinys, o pagrindinę spalvą plytelė įgauna iš pačios masės ir pan. Kai kurie gamintojai kataloguose nurodo minimalią galimą PEI reikšmę visoms jų gaminamoms plytelėms. Naudojant plyteles svarbiausias dėmesys turėtų būti teikiamas avalynei, judėjimo intensyvumui ir numatomam valymo metodui. Prie įėjimo iš lauko rekomenduojama patiesti kilimėlius, padedančius sumažinti braižančio purvo kiekį. Bet kuriuo atveju patartume kreiptis į kvalifikuotus pardavėjus, kurie parekomenduos ir padės išsirinkti kiekvienai patalpai tinkamas grindų plyteles.
Baseinų, laiptų, lauko terasų ar spec. paskirties zonose ypatingai svarbu išvengti atsitiktinių kritimų, naudojant neslidžias plyteles. Neslidžias plyteles reiktų naudoti netgi tais atvejais kai dėl to nukentės estetinis vaizdas ar priežiūros (valymo) paprastumas. Europos sąjungos normose yra numatyti neslidžių plytelių įvertinimo metodai. Labiausiai paplitę slidumo matavimo metodai yra DIN, B.C.R.A. (TORTUS) ir ASTM 1028.
1. Vokiškas metodas DIN numato bandymus ne tik basa koja ant šlapio paviršiaus (DIN 51097 – klasifikacija A, B, C), bet ir bandymus su batais ant riebaus paviršiaus (DIN51130, klasifikacija R9, R10, R11, R12, R13).
2. Angliškas metodas B.C.R.A. matuoja dinaminį trinities koeficientą ne tik sausų, bet ir šlapių paviršių – suskirstytų į keturias klases.
3. Amerikietiškas metodas ASTM 1029 matuoja sausų ir šlapių paviršių statinį trinties koeficientą.
Šie koeficientų nustatymo metodai skiriasi tuo, kad DIN atveju matuojamas nukritimo/paslydimo kampas (subjektyvus įvertinimas), kai B.C.R.A. ir ASTM 1028 atveju – trinities koeficientai nustatomi įrengimų pagalba.
SLIDUMO KOEFICIENTAI ir NAUDOJIMO REKOMENDACIJOS
Neegzistuoja Europos sąjungos standarto, kuris numatytų plytelės slidumo laipsnį ir jos naudojimą tam tikrose pastato zonose. Tik Vokietijoje esantis BAGUV (Nelaimingų įvykių išvengimo darbe institutas) pateikia rekomendacijas šioje srityje, išskirdamas tris grupes – A, B, C.
A, paslydimo kampas ≥12°:
B, paslydimo kampas ≥18°:
C, paslydimo kampas ≥24°:
Pagal BGR181, DIN51130 plytelės klasifikuojamos į keturias grupes R9, R10, R11, R12, R13: R9, paslydimo kampas 6-10° (rekomenduojama įėjimo zonoms, valgykloms ir restoranams, sanatorijoms ir pan.);
R10, paslydimo kampas 10-19° (pvz. parduotuvėms, nedidelėms virtuvėms ir pan.);
R11, paslydimo kampas 19-27° (pvz. virtuvėms, skalbykloms, automobilių plovykloms ir pan.);
R12, paslydimo kampas 27-35° (pvz. pramoninėms virtuvėms, pieninėms, mėsinėms ir pan.);
R13, paslydimo kampas >35° (pvz. mėsinėms, aliejaus gamybos patalpoms ir pan.).
Renkantis neslidžias plyteles būtina atsižvelgti į tai, kad kuo mažiau slidi plytelė, tuo ji bus sunkiau valoma. Tačiau ne visada verta aukoti saugumą vardan praktiškumo.